Kaip nuotolinį mokymąsi patiria naudotojai: šešių šalių patirtys – vienoje platformoje

Pastaraisiais metais mokymosi procese nuo fizinių erdvių pereita prie mokymosi internetu, arba e. mokymosi, kuris turi ne tik savų privalumų, bet ir trūkumų. Akademinė bendruomenė e. mokymąsi vertino gana palankiai iki tada, kai dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos prie nuotolinio mokymosi turėjo pereiti didžioji pasaulio dalis. Per krizę visiškai pereidami prie nuotolinio mokymo daugelis akademinių institucijų, studentų ir dėstytojų patyrė įvairių mokymo ir mokymosi sunkumų. Siekdama išsiaiškinti šių sunkumų pobūdį ir ieškodama galimų jų sprendimo būdų, PLACEDU projekto komanda atliko nuotolinio mokymosi poveikio šešiose šalyse (Belgijoje, Graikijoje, Islandijoje, Kipre, Lietuvoje ir Slovėnijoje) tyrimą, didžiausią dėmesį sutelkdami galimų sprendimų įvairovei.

Nors visose šalyse yra gana panašių su nuotoliniu mokymusi susijusių iššūkių ir galimybių, skirtingos šalys išsiskiria ir savo ypatumais. Užklupus pandemijai, Lietuvos ugdymo institucijos dėjo visas pastangas, kad prisitaikytų prie pereinamojo laikotarpio. Lietuvos nacionalinė švietimo agentūra, siekdama užtikrinti sklandesnį perėjimą, suklasifikavo įvairias skaitmenines priemones, skirtas pradiniam, pagrindiniam, viduriniam ir aukštajam mokslui. Įvairios aukštosios mokyklos ėmėsi priemonių, kad susidorotų su šiais pokyčiais, tačiau, kaip rodo tyrimai, paskaitoms persikėlus į virtualią erdvę studentai išgyveno stiprų beprasmiškumo jausmą, kuris, tikėtina, buvo susijęs su bendravimo trūkumu. Tai taip pat atspindėjo kai kurių dėstytojų patirtus sunkumus susidoroti su kokybiško ir interaktyvaus turinio pateikimu. Verta pažymėti, kad tyrimai parodė, jog hibridinis mokymosi būdas kelia dar daugiau iššūkių nei nuotolinis mokymasis.

Tyrime atlikta situacijos analizė parodė, kad nors imtasi tam tikrų priemonių, akivaizdu, kad mokytojams bei studentams reikia daugiau e. mokymui ir e. mokymuisi skirtų mokymų. Dėstytojams ypač svarbu permąstyti paskaitas naujoje – virtualioje – aplinkoje ir suprasti, kad kai kurie paskaitoms auditorijose tinkantys metodai gali neveikti e. mokymosi aplinkoje. Neišvengiamai reikėtų siekti, kad visos paskaitos, jei tai įmanoma, būtų interaktyvesnės ir skatintų aktyvų studentų dalyvavimą.

Todėl PLACEDU projekto tikslas – sukurti platformą, kurioje būtų pateikiami įvairūs pasiūlymai, mokymai, metodai, kurie leistų dėstytojams ne tik kokybiškiau ir interaktyviau pateikti nuotolinio mokymo turinį, bet ir padėti studentams susidoroti su beprasmiškumo jausmu ir socialine izoliacija. Didžiausias dėmesys projekte skiriamas dėstytojų ir studentų fizinei ir psichinei gerovei. Kadangi nuolatinis dėstytojų ir studentų bendravimas gali padėti pagerinti motyvaciją ir įsitraukimą į mokymosi procesą, labai svarbu skatinti tiesioginį pedagogų ir besimokančiųjų bendravimą.

PLACEDU projekto koordinatoriaus, „Xwhy“ partnerio Žemarto Budrio nuomone, projektu siekiama  atkreipti dėmesį į nuotolinio mokymosi trūkumus ir juos pašalinti: „Suteikdamas įvairias priemones ir metodus, skirtus kovoti su izoliacija, palengvinti bendravimą ir socialinę sąveiką bei palaikyti mokinių ir mokytojų psichinę ir emocinę gerovę, PLACEDU gali gerokai pagerinti nuotolinio mokymosi kokybę ir veiksmingumą. Tai svarbi iniciatyva, kuri padės užtikrinti, kad studentai turėtų galimybę įgyti aukštos kokybės išsilavinimą nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar aplinkybių“.

Vieno iš projekto partnerių – Vilniaus universiteto atstovas, doc. dr. Simonas Šabanovas, pritaria, kad po pandemijos metu patirto nuotolinio mokymosi, dėstytojų ir studentų e. mokymo ir e. mokymosi įgūdžiai pagerėjo, bet kyla iššūkių, kaip šias žinias ir gebėjimus galima integruoti, palaikyti ir plėsti į gyvus ar hibridinius studijų procesus. „Remiantis įvairių Europos valstybių patirtimi, šioje platformoje bus galima rasti įvairius pasiūlymus, metodų aprašymus bei mokymus, kaip tai padaryti. Tikimės, kad  pateiktos įžvalgos ir patarimai apie e. mokymo ir e. mokymo privalumus bus aktyviai naudojami įvairių aukštųjų mokyklų ir NVO atstovų tobulinant mokymą ir mokymąsi“, – teigia S. Šabanovas.

PLACEDU projektą įgyvendina 7 partneriai iš 6 šalių: Lietuva (XWHY ir Vilniaus universitetas), Slovėnija (Liublianos universitetas), Kipras (CSI), Belgija (OTB International), Islandija (Islandijos universitetas) ir Graikija (KMOP Education hub).

Projektą iš dalies finansuoja Europos Komisijos programa “Erasmus+” KA2.